Vietoje krikštynų - apgėlai

2009.03.20.

Prieš kelerius metus, 2006-aisiais, bendrąją psichologiją dėstantį Panevėžio kolegijos pedagogą Laimutį Vasilevičių ir jo išrinktąją - lietuvių kalbos mokytoją Loretą - pagal pagoniškąsias apeigas sutuokė žynys.
Tokios vestuvės miške įrengtoje šventvietėje - po ąžuolu, prie liepsnojančio laužo, skambant kanklėms - Panevėžyje vyko pirmą kartą.
Tradicija atgimė. Dabar tuoktis prie Dagotuvių aukuro atvažiuoja poros iš visos Lietuvos.
Baltų mitologijos pagrindas išlaikytas ir gimus jų atžalai. Vasilevičių kūdikiui buvo surengtos ne tradicinės katalikų kraštui krikštynos, bet pagoniškosios apeigos - apgėlai.
Jų metu vaikui buvo suteiktas pavasario dievo - Jorio - vardas.

Gerbia savo tėvų religiją

"Užaugau katalikiškoje šeimoje, buvau pakrikštytas, tačiau nebuvau praktikuojantis katalikas. Maždaug prieš dvidešimt metų aš sutikau Joną Trinkūną (dabar - senovės baltų religinių bendruomenių sąjungos "Romuva" krivių krivį - aut. pastaba) ir nuo to laiko dalyvauju "Romuvos" veikloje, kasmet esu kviečiamas į Vaidilų ratą. Taigi jau seniai nuploviau ankstesnį krikštą Šventojoje upėje", - prisiminė 56 metų dėstytojas.

Jo pastebėjimu, mūsų šalyje kasmet didėja susidomėjimas senuoju lietuvių tikėjimu. "Romuviai gyvena visuose Lietuvos rajonuose, jau priskaičiuojama virš 20 bendruomenių. Pavyzdžiui, šią žiemą buvau Birutės Paškūnaitės laidotuvese Daugėlaičių kaime, Radviliškio rajone. Ją laidojo kaimo bendruomenė pagal pagoniškas apeigas, vykdydama velionės valią. Kartais romuvių laidotuvių apeigas atlieka ir žynys, ir katalikų kunigas. Mes katalikybę ir veiklą "Romuvoje" derinančių žmonių neatstumiame, tačiau bendrijos branduolį sudaro žmonės, pasirinkę senąjį baltų tikėjimą", - pridūrė Laimutis Vasilevičius.

Koks šiuo metu jo asmeninis santykis su krikščionybe?

"Pakantus ir geranoriškas. Mums, romuviams, turintiems tris šimtus dievų ir deivių (o dar daugiau jų užmiršta), nėra labai svarbu - vienu dievu daugiau ar mažiau, nors dėl monodievo turime nekokią istorinę patirtį", - Lietuvos krikšto istoriją prisiminė Laimutis Vasilevičius.

Su deivės Lados globa

Jo 26 metais jaunesnė žmona irgi buvo pakrikštyta, užaugo tradicinėje katalikiškoje šeimoje. Tačiau palinko į būsimojo vyro pusę be jokių dvejonių. Būtent senųjų lietuviškų papročių laikymasis ir buvo viena iš šios poros jungties svarbiausių priežaščių.

"Kadangi abu esame kilę iš katalikiškų šeimų, mes nespjauname į savo tėvų religiją. Jai, kaip minėjau, esame labai pakantūs ir geranoriški.Tačiau dabar mes su žmona esame romuviai, labiau orientuojamės į savus - senuosius lietuviškus dievus", - šeimos nuostatas apibendrino Laimutis Vasilevičius.

Pagal senąsias baltiškąsias apeigas įvyko ir Vasilevičių kūdikiui skirti apgėlai.
Kaip vyksta šios senovinės apeigos, tvirtinančios kūdikio ryšius su pasauliu, šeima ir gimine?

"Buvo manoma, kad iki apgėlų naujagimis dar yra vėlė. Po apgėlų jis tampa žmogučiu ir priimamas į bendruomenę. Apgėlų apeigos paprastai vyksta pirtyje, kurioje susirenka kūdikio tėvai, kūmai, kaimynai. Taip pat pribuvėja, per gimdymą priėmusi naujagimį. Vaikučio plaukų kuokštelis nukerpamas virš alumi pripildytos ir rankšluoščiu uždengtos geldos. Tuomet nukirpti plaukučiai yra sudeginami, pribuvėjai tariant maldos žodžius. Plaukučių deginimas yra auka Didžiajai deivei Ladai (Ledai), prašymas, kad ji rūpintųsi vaikeliu (kartais virkštelė pakasama po ąžuolo šaknimis, kad trauktų žmogų į gimtinę). Motina pasako vaiko vardą. Kūma paima kūdikį iš pribuvėjos, kūmas alų iš geldos perpila į kaušus ir vaišina svečius. Kiekvienas apgėlų dalyvis nulieja šlakelį alaus ir kreipiasi į dievus, linkėdamas vaikeliui (paminint vardą) laimingo likimo. Tėvai pribuvėją apdovanoja vilnonėmis pirštinėmis ir verpalais", - svarbiausius apgėlų apeigos momentus nupasakojo Laimutis Vasilevičius, šiuo metu su šeima besiruošiantis kitai baltiškajai šventei - pavasario lygei (lygiadieniui).
Ją romuviai švęs šeštadienį. Pagerbti deivę Žemyną rinksis vakare ant Čičinsko kalno, prie Upytės.

Nuotraukoje Laimutis Vasilevičius laiko  Romuvos  vėliavą.  Jorės  šventė. Molėtų  rajonas, Kulionių  piliakalnis.   

R.Girdziušo  nuotrauka,  2006.

 

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Jūsų vertinimas: Jokio Vidutinis 5 (1 balsas)

© 2008-2019 Viskas krikštynoms