Šventi vardai


Abdonas                              
Achilas                                    
Ada                                    
Adalbertas
Adalgis                               
Adas                                    
Adauktas                        
Adelė
Adelaras                            
Adeodatas                          
Adolfas                            
Adomas
Adrijonas                           
Agapitas                             
Agatonas                         
Agnietė
Agota                                 
Agrikola                              
Agripina                           
Akvilinas
Albertas                             
Albina                                 
Albinas                             
Aleksandras
Aleksas                               
Alfonsas                             
Alfredas                           
Aloyzas
Amalija
Ambraziejus
Anakletas
Anastazas
Anastazija
Anatolijus
Andriejus (Andrius)
Angelė(Anelė)
Anicetas
Ansgaras(Oskaras)
Antanas
Antanina
Antoninas
Anupras
Anzelmas
Apolinaras
Apolonija
Apolonijus
Arkadijus
Arnoldas
Arnulfas
Artūras
Atanazas
Augustinas
Aurėja(Auksė)
Aurelija
Aurelijus 

B

Balbina
Baltazaras
Baltramiejus
Barakizijus
Barbora
Barnabas
Bazilė
Bazilijus
Beata
Beatas
Beatričė
Beda (Bedas)
Benas
Benedikta
Benediktas
Benignas
Benjaminas
Benvenutas
Bernadeta
Bernardas
Bernardinas
Berta
Blažiejus
Bonifacas
Botvydas
Brigita
Bronislova
Brunonas

C

Cecilija
Celestinas
Celsas
Cezarija (Cezarė)
Cezarijus (Cezaris)
 
Č

Česlovas

D

Damazas
Damijonas
Danielius
Darata
Darija
Delfina
Demetrija
Diana
Digna
Dionyzas
Domicelė
Domicijonas
Dominykas
Donatas

E

Edita
Edmundas
Eduardas (Edvardas)
Edvinas
Efremas
Egidijus
Elena
Eleonora
Eleuterijus
Elfegas
Eligijus
Elijas
Elzbieta
Ema
Emanuelis
Emilija
Erazmas
Erikas
Ermelinda
Ernestas
Eucherijus
Eufemija
Eufrozina
Eugenija
Eugenijus
Eulogijus
Euzebijus
Evaldas
Evaristas

F

Fabijonas
Fausta
Faustas
Faustinas
Felicijonas
Felicisimas
Felicita (Laima)
Feliksas (Laimis)
Ferdinandas
Fidelis
Filemonas
Filomena
Florentina
Florijonas
Fortūnatas
Fridrikas
Frumentas

G

Gabrielius
Galė
Galius
Gaudentas (Džiugas)
 Gema
Genadijus
Genovaitė
Gerardas
Gerasimas
Germanas
Gertrūda
Gervazas
Gildas
Gotfridas
Gracijonas
Grigalius
Gvidas
Gvidonas

H

Henrikas
Hermas
Hermetas
Hiacinta (Jacinta)
Hiacintas (Jacintas)
Hiliaras
Hiliarija
Hiliarijonas
Honoratas
Hubertas
Hugonas

I

Ida
Ieva
Ignacas (Ignotas)
Ildefoncas
Imelda
Ingrida
Inocentas
Ipolitas
Irena
Irenėjas
Irmengarda
Irmina (Irma)
Izabelė
Izaokas
Izidorius

J

Jacinta
Jacintas (Jackus)
Jadvyga
Januarijus
Jeronimas
Joakimas (Jokimas)
Joana (Žana, Žaneta)
Jokūbas
Jolanta
Jonas
Jordanas
Judas (Tadas)
Judita
Julija (Julė)
Julijona
Julijonas
Julijus (Julius)
Julita
Juozapas
Juozapatas
Jurgis
Justas
Justinas
Juta
Juvenalis

K

Kajetonas
Kajus
Kalikstas
Kamilas
Kanutas
Karolis
Karpoforas
Kasijonas
Kasparas
Kazimieras
Kilijonas
Kinga
Kiprijonas (Kipras)
Kirilas
Klara
Klaudijus
Klemensas
Kleopas
Klodoaldas (Klodas)
Klotilda
Koletė
Kolonatas
Kolumba
Kolumbanas(Kolumbas)
Konradas
Konstancija (Kostė)
Konstantinas (Kostas)
Kornelijus
Kotryna
Kozmas
Krescencija
Kristijona (Nina)
Kristina
Kristoforas
Krizantas (Krizas)
Krizogonas
Kunigunda

L

Laurynas
Leokadija
Leonardas
Leonas
Leopoldas
Lidija
Linas
Lionginas
Liucija
Liucijus
Liucilė
Liudgaras
Liudmila
Liudvika (Luizė, Liuda)
Liudvikas (Liudas)
Liutgarda
Lukas
Lukrecija

M

Magdalena
Makarijus
Maksimas
Maksimilijonas
Malachijas
Malvina
Mamertas
Marcelė
Marcelina (Marcė)
Marcelinas
Marcelis
Marcijonas
Margarita
Marija
Marijonas
Marijus
Martyna
Martynas
Martijonas
Matas
Matilda
Mauricijus
Mečislovas
Medardas
Melanija
Melanijus
Melchijadas
Menas

  Merkelis
Metodijus
Michalina (Mykolė)
Mikalojus
Mykolas
Modesta
Modestas
Monika
Morkus
Morta
Motiejus
N

Narcizas
Natalija
Nazarijus (Nazaras)
Nemezijus (Nemezas)
Nerėjas (Nerys)
Nikodemas
Nikomedas
Nina
Nona
Norbertas

O

Odilija (Otilija)
Olavas
Olimpija
Ona
Osmundas
Osvaldas
Otonas

P

Paladijus
Palemonas
Pankratas
Pantaleonas
Paskalis
Patricija
Patrikas
Paulina
Paulinas
Paulius
Pelagija
Perpetua
Perpetuas
Petras
Petronėlė (Petrė)
Pijonijus
Pijus
Pilypas
Placidas
Polikarpas
Poncijonas
Povilas
Pranciška
Pranciškus
Primas
Procesas
Prosperas
Protas
Protazas
Prudencija
Prudencijus
Pudencija
Pulcherija

R

Radegunda (Radė)
Raimundas
Rapolas
Regina
Reginaldas
Remigijus
Renatas
Ričardas
Rigobertas
Rimbertas
Rita
Robertas
Rokas
Rolandas
Romanas (Romas)
Romarikas
Romualdas (Romas)
Romula (Roma)
Rozalija
Rožė
Rudolfas
Rufas
Rufina
Rufinas
Rupertas
Rustikas

S

Sabas
Sabina
Sabinas
Salomėja
Salvijus
Saturninas (Saturnas)
Sebastijonas
Sekunda
Senenas
Serapina
Serapinas
Sergijus
Servacijus (Servas)
Severas
Severijonas
Severinas
Sigisbertas (Sigitas)
Sikstas
Silverijus
Silvestras
Silvija
Simeonas (Simas)
Simonas (Simas)
Simplicijus
Skolastika (Skolė)
Sofija (Zofija)
Soteras
Spiridonas
Stanislovas
Stefanija
Steponas
Sulpicijus

T

Tadas
Tarcizijus
Teklė
Telesforas
Teobaldas (Aldas)
Teodora
Teodoras
Teodozija
Teodozijus
Teofanas
Teofilius
Teresė
Terezijus
Tiburcijus
Timotiejus
Titas
Tomas
Totnanas
Turibijus

U

Ubaldas
Ulrikas
Urbonas
Uršulė

 
 V

Vaclovas
Vaitiekus
Valentinas
Valerija
Valerija
Valerijonas
Valerijus
Valteris
Venantas
Vendelinas
Verena
Veronika (Vera)
Viktoras
Viktorija
Viktorinas
Vilhelmas (Vilius)
Vilibaldas
Vincentas
Vinfridas
Virgilijus (Virgis)
Vitalis
Vitas
Vladislovas
Volfgangas (Volfas)
Vunibaldas

Z

Zacharijas
Zefirinas
Zenonas
Zygfridas
Zigmantas (Zigmas)
Zita
Zuzana
             

ŠVENTŲJŲ GYVENIMO APRAŠYMAI

Pasirinkę šventojo vardą, gauname dar vieną asmenišką globėją danguje. Jis nuolat žvelgia į mus ir slėpiningai dalyvauja mūsų gyvenime, tad verta žinoti, kas buvo tas šventasis, kurio vardą gavome ar renkame savo vaikams...
Šventi vardai priklausė asmenims, kurie tam tikru istoriniu laikotarpiu Bažnyčios buvo pripažinti šventaisiais. Nuo dešimtojo mūsų eros amžiaus šventųjų pripažinimas vyksta pagal tam tikrą procesą, kurį 1983 metais atnaujino popiežius Jonas Paulius II. Šis darbas reikalauja daug laiko ir didelių pastangų, todėl žinotina, kad palaimintųjų ir šventųjų sąrašas, šiuo metu apimantis per 10 tūkstančių asmenybių, reiškia tęstinį procesą, kadangi dangaus būsenoje esančių žmonių skaičius yra nuolat tikslinamas ir papildomas.  Čia pateikiama tik keletas populiariausiųjų vardų  aprašymų:

Šv. Aleksandras   (02 26, 05 03, 12 01;)
Šventasis Aleksandras I buvo popiežius nuo apie 106 iki 115 m. Vatikano Annuario Pontificio (2003 m.) teigia, kad jis buvo kilęs iš Romos ir buvo popiežiumi nuo 108 ar 109 iki 116 ar 119 metų.
Krikščioniška tradicija teigia, kad šventasis Aleksandras I buvo kankinys, bet nėra istorinių įrodymų patvirtinančių ar neigiančių šią nuomonę.
Eusebijaus Ecclesiastical History IV, IV, 1 tvirtinama, kad Aleksandras I mirė trečiais Romos imperatoriaus Adriano valdymo metais, 10 metų išbuvęs Romos vyskupu.

Šv. Andrius   (02 04, 05 16, 11 10, 11 30;)
Šv. Andrius Kim Tae-gonas - pirmasis Romos katalikų kunigas Korėjoje.
Gimė garbingoje korėjiečių katalikų šeimoje, nors ši religija Korėjoje buvo draudžiama. 1846 m. 25 metų Kim Tae-gon buvo nukankintas...
1984 m. popiežius Jonas Paulius II Andrių Kim Tae-goną paskelbė šventuoju kartu su 102 kitais korėjiečių katalikais.

Šv. Beatričė  (07 29.)
Apie 303 m. gyvenusi Šv.Beatričė, palaidojusi už tikėjimą nukankintus savo brolius Faustiną ir Simplicijų, buvo įskųsta ir nukankinta Romoje.
Beatričės vardą turėjo ir daugiau šventųjų. Viena iš jų - belgė cistersių vienuolė, mirusi 1268 m. rugpjūčio 29 d. Jos tėvas finansiškai rėmė moterų vienuolynus, tuo būdu atsiliepdamas į šiame krašte XII a. pabrėžtą poreikį ieškoti naujų galimybių moterų dvasiniams pašaukimams ugdyti. Mėgstamiausi šv. Beatričės skaitiniai buvo Šventasis Raštas ir traktatai apie Švč. Trejybę. Karališkojoje Briuselio bibliotekoje saugoma šios šventosios autobiografija lotynų kalba. Taip pat išlikęs jos parašytas mistinis traktatas viduramžių flamandų kalba, apibūdinantis šventos meilės vedamos sielos, kilimo link Dievo patirtis. Čia išskiriami aktyvusis ir pasyvusis dvasinio augimo etapai: paties žmogaus tobulėjimo pastangos veda į pilną atsidavimą Dievo veikimui. Šv. Beatričės pavyzdys pažadino ir daugiau šventųjų rašytojų mistikių.
Dar viena šv. Beatričė (1424-1491) yra portugalų kilmės, gimusi Ceuta mieste Šiaurės Afrikoje, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Ispanijos žemėje. Giminystės ryšiu buvo susijusi su Portugalijos karališkąja šeima. 1447 m. į Kastiliją palydėjo Portugalijos princesę Izabelę (+1496), ištekėjusią už Kastilijos karaliaus Jono II. Jos grožis traukė vietinių didikų dėmesį, sukeldamas pačios naujosios karalienės Izabelės pavydą. Tad Beatričė slapčia pasitraukė į Toledo, kur apie trisdešimt metų gyveno vienuolyne. Vėliau nutarė įkurti naują vienuolyną Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo garbei ir 1489 m. tam gavo popiežiaus Inocento VIII leidimą. 1976 m. spalio 3 d., skelbdamas Beatričę šventąja, popiežius Paulius VI (1897-1963-1978) priminė, kad jos įkurtas kontempliatyvus Nekaltojo Prasidėjimo Ordinas turi 3000 narių, gyvenančių 150-yje vienuolynų įvairiose pasaulio šalyse. Šios seserys koncepcionistės, įsipareigojusios atgailai ir kontempliacijai, yra tarsi žiedas, išsiskleidęs iš Dievą mylinčios jų įkūrėjos šv. Beatričės širdies.

Šv.Danielius   (10 10;)
Danielius (hebr. דָּנִיֵּאל „Dievas nuteisė" ) - tai žydas, minimas Senojo Testamento Danieliaus knygoje, kurioje aprašomas jo gyvenimas bei regėjimai.
Danielius, dar būdamas paauglys, buvo paimtas į nelaisvę Babilono karaliaus Nebukadnezaro, kai šis paėmė Judėjos sostinę Jeruzalę, ir nugabentas į Babiloną. Ten, pasak Biblijos, Danielius ir dar trys žydų jaunuoliai buvo išrinkti tarnauti karaliaus rūmuose. Tačiau jie atsisakė valgyti karališkus valgius, nes tai draudė tora.
Vėliau Danielius išaiškino karaliui Nebukadnezarui du jo sapnus, kurių reikšmės Babilono žyniai nesuprato. Karaliui Baltazarui jis išaiškino, ką reiškia ant sienos puotos metu pasirodęs užrašas. Danieliaus knygoje rašoma, kad tą pačią naktį Babiloną užėmė medai ir persai.
Persijos karalius Darijus Medas Danielių paskyrė vienu iš trijų karalystės ministrų ir ketino jam pavesti valdyti visą Persiją. Būtent dėl to kiti karalystės valdininkai nusprendė Danielių nužudyti, priversdami Darijų Medą išleisti įstatymą, draudžiantį 30 dienų kreiptis į bet ką su prašymu, išskyrus patį karalių. Danielius buvo sugautas besimeldžiantis Dievui ir įmestas į duobę sudraskyti liūtams. Tačiau rašoma, kad Dievas apsaugojo Danielių ir kitą rytą karalius jį rado visiškai sveiką. Už bausmę buvo nužudyti visi Danielių apskundę valdininkai bei jų šeimos.
Taip pat Danieliaus knygoje aprašyta daug šio pranašo regėjimų, kuriuose, žydų bei krikščionių manymu, aprašomas kai kurių senovės karalysčių likimas bei įvykiai prieš pasaulio pabaigą.

Šv.Dovydas   (12.11, 12 30;)
Karalius DOVYDAS (hebr. דָּוִד - „mylimas") buvo antrasis suvienytosios Izraelio karalystės karalius (~1005-965 m.pr.m.e.). Jis apibūdinamas kaip karys, muzikantas ir poetas (tradiciškai jam priskiriama daugelio psalmių autorystė). Jo gyvenimas ir valdymas aprašytas Biblijoje.
Pagal Bibliją, kai Saulius neteko Dievo malonės, jis pasirinko jo įpėdiniu Dovydą, vieną iš jo sūnų, kuris tuo metu buvo piemuo. Piktosios dvasios, kurios buvo apsėdusios Saulių, ragino jį nužudyti Dovydą.

Palaimintoji Emilija  (06 30, 08 19;)
Tavernje Gamelen gimė 1800 metais Kanados mieste Monrealyje, gausioje pamaldžių katalikų šeimoje. Gyvenimo pavasarį patyrė daug skausmo. Ji buvo paskutinioji iš 15 šeimos vaikų ir beveik nepažino anksti mirusių savo tėvų. Ištekėjusi susilaukė trijų vaikų, kurie mirė kūdikystėje. Mirus ir sutuoktiniui, likusi vieniša 28 metų moteris nepasidavė nevilčiai ir pasišventė artimo meilės darbams, maldai. Savo namuose įkūrė vargšų ir ligonių globos centrą, kuriame rūpinosi imigrantais, buvusiais kaliniais, seneliais ir bedarbiais. Šie, nelauktai radę prieglobstį, sulaukę pagalbos ir žmogiškos šilumos, Emilijos namus pavadino Apvaizdos namais. Tokį vardą gavo ir E.Tavernje įsteigta seserų vienuolių kongregacija, kuri šiuo metu veikia ne tik Kanadoje, bet ir JAV, Čilėje, Argentinoje, Haityje, Kamerūne, Egipte, Filipinuose ir kitose šalyse. Palaimintoji E.Tavernje susirgo cholera, apsikrėtusi nuo globojamų ligonių, ir mirė 1851 m. rugsėjo 28 d.

Šv.Gabrielius (02 27, 09 29;)
Arkangelas Gabrielius. "Gabri - El"  -  parodantis Dievo jėgą, tvirtybę.  Jo vardas reiškia „Dievas yra galingas". Gabrielius - Dievo visagalybės skelbėjas, tarnas, žinomiausias dangaus pasiuntinys, nes būtent jam buvo suteikta ypatinga garbė Marijai pranešti svarbiausią žinią: Ji pagimdysianti Dievo Sūnų.
Taip pat jis - Eucharistijos globėjas. Kovoja su godumo ir gobšumo demonu, veda į dosnumą.
Ikonose vaizduojamas su lelija rankose, dėvintis raudoną tuniką ir apsisiautęs mėlyna mantija. Raudona spalva ikonografijoje - gyvybės, karaliavimo ir dieviškumo spalva. Mėlyna - tai žmonijos, žmogiškumo spalva.

Šv. Ieva  (12 24)
Ievos vardu besikrikštijantieji, paprastai, renkasi globėja pirmąją žmonių motiną, kuri tikrai yra danguje. Tačiau kai kurie žmonės, pasirinkdami Ievos krikšto vardą, globėja renkasi Mariją, kuri krikščionių religijoje yra Jėzaus Kristaus motina, dažnai vadinama Naująja Ieva. Tas vardas pradėtas vartoti tik nuo VII a., tačiau tų dviejų moterų gretinimas jau buvo žinomas daug anksčiau. Šv. Paulius buvo kalbėjęs apie „pirmąjį Adomą" ir apie „antrąjį Adomą" - Kristų. Skaitant jo laiškus, kur tą mintį jis nuolat kartoja, savaime stoja prieš akis „senoji Ieva" ir „naujoji Ieva" - Marija. „Kaip Ieva, -rašo šv. Irenėjus kankinys, - savo neklusnumu buvo mirties priežastis sau ir visai žmonijai, taip Mergelė Marija klusnumu yra išganymo pagrindas sau ir visiems žmonėms".  Nors Ieva, palikdama rojų, nepasakė: „Dabar mane keiks visos kartos", bet tai gerai nujautė ir tai sunkiai slėgė jos sąžinę. Tačiau Marija, tapusi Dievo Sūnaus Motina, su džiaugsmu gali pasakyti: „Štai, dabar palaiminta mane vadins visos kartos!" Kaip nevadinti palaiminta tą, per kurią žmonija yra tiek laimėjusi, kad šv. Augustinas apie Adomo ir Ievos nuodėmę galėjo pasakyti: „O felix culpa" - Palaiminta kaltė!

ŠV. Jokūbas   (05 03, 07 25, 11 28;)
Kaip jo tėvas ir brolis Jonas buvo žvejais. Jo pašaukimo scena aprašyta Morkaus ir Mato evangelijose. Jokūbą ir Joną Jėzus Kristus pavadino „perkūnijos sūnumis" dėl jų užsidegančio charakterio. Literatūroje Jokūbą dažnai vadina Jokūbu vyresniuoju, kad jį atskirti nuo Apaštalo Jokūbo jaunesniojo (Apaštalas Jokūbas jaunesnysis - vienas iš 12 Jėzaus Kristaus apaštalų. Minimas visose keturiose evangelijose). Apaštalas Jokūbas su broliu ir Apaštalu Petru buvo pačiais artimiausiais mokiniais. Kartu su Apaštalais Petru ir Jonu buvo Iairo dukters prisikėlimo liudininku. Taip pat tik juos Jėzus Kristus padarė savo prisikėlimo liudininkais.Brolių ūmus charakteris pasireiškė, kai jie nusprendė iš dangaus pasiųsti ugnį į samariečių gyvenvietę; o taip pat paprašė, kad jiems būtu leista atsisėsti Dangaus karalystėje Jėzaus Kristaus iš dešinės ir kairės pusės. Po Jėzaus Kristaus prisikėlimo ir įžengimo į dangų jie atsirado Apaštalų darbų knygos puslapiuose. Dalyvavo kuriantis pirmoms krikščionių bendruomenėms. Apaštalas Jokūbas vyresnysis vienintelis apaštalas, kurio vienintelio mirtis aprašyta Naujajame testamente.

Šv. Jonas (01 31, 02 08, 03 08, 03 29, 03 30, 04 07, 05 16, 05 18, 06 12, 06 22, 06 24, 06 26, 08 04, 08 13, 08 19, 09 13, 10 09, 10 19, 10 23, 12 04, 12 14, 12 23, 12 27;)

Šv.Jonas Krikštytojas-žydų pamokslautojas ir pranašas, kuris, pasak Biblijos, Jordano upėje pakrikštijo Kristų.
Gimė Šventyklos kunigo Zacharijo ir Elzbietos šeimoje. Prieš jam gimstant, angelas Gabrielius perspėjo Zachariją, šventykloje aukojantį smilkalus, kad jam gims sūnus su Elijo dvasia ir galybe. Jis žengs pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir įkvėpdamas neklusniems teisiųjų nusiteikimą, kad parengtų Viešpačiui tobulą tautą. Tuo Zacharijas nepatikėjo, todėl iki Jono Krikštytojo gimimo buvo praradęs kalbą.
Šv. Jonas Krikštytojas Lietuvoje yra vienas iš labiausiai pažįstamų šventųjų.
Evangelistas Lukas apie Joną Krikštytoją yra parašęs: "Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešojo pasirodymo Izraeliui dienos". Dykumoje Jonas ruošėsi savo misijai. Ten niekas nekliudė jam bendrauti su Dievu ir maldoje apmąstyti savo pašaukimą. Dykumoje Jonas suprato, kad Dievas žmogui yra viskas ir nelaimė nuo jo atsiskirti. Todėl iš dykumos atėjęs prie Jordano Jonas su didele dvasine jėga kvietė savo laiko žmones daryti atgailą ir laukti ateinančio Mesijo.

Šventasis Kazimieras (03 04, 08 26;)
 1458 m. spalio 3 d. - 1484 m. kovo 4 d. - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės princas. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1522 m. paskelbtas šventuoju. Kunigaikštis Kazimieras gyveno labai dorai, užsidaręs karaliaus rūmuose. Nuo pat mažumės garsėjo pamaldumu. Taip pat nesišalino ir valstybės reikalų, bet veikiau iš pagarbos tėvui. Dažnai ryte jį rasdavo prie užrakintų bažnyčios durų. Galiausiai, susirgęs plaučių uždegimu pakeliui į Lietuvą, 1484 m. kovo 4 d. mirė Gardine.
Šv. Kazimieras - Lietuvos globėjas, nuo 1948 m. - Lietuvos jaunimo (paskelbė popiežius Pijus XII) globėjas, vienas iš Lenkijos globėjų, nuo 1960 m. Maltos ordino narių (Joanitų) globėjas. Žmonių, pasišventusių viešąjai tarnybai, užtarėjas ir globėjas. Lietuvoje laikomas amatininkų globėju. Taip pat - Vilniaus Bialystoko arhidiacezijos, Rodomo, Drohičynskos ir Pinkskos, Radomo miesto diacezijos globėjas. Kadaise buvo Poznanės diacezijos (anskčiau savarankiško miesto Srudkos) globėjas. Dabar Šv. Kazimiero bažnyčia yra lenkiškos-katalikiškos parapijos bažnyčia. Kazimiero vardą turi tik vienas šventasis.

Šv.Kotryna (02 13, 03 22, 04 29, 11 25;)
Šv. Kotryna - IV a. kankinė. Legenda pasakoja, kad mergina, būdama aštuoniolikmetė, buvo labai graži ir išsilavinusi. Įnirtingo krikščionių persekiojimo 305-312 m. laikotarpiu ji už tikėjimą buvusi nužudyta. Angelai nunešę jos kūną į Sinajaus kalną, kur vėlesniais laikais buvęs pastatytas garsus moterų vienuolynas.
Sakoma, kad prieš mirtį ji dalyvavusi dispute su 50-čia mokslininkų ir juos nurungusi. Už tai Europoje, kur šv. Kotrynos kultas prasidėjo nuo Kryžiaus karų, ji laikyta mokslininkų globėja. Ikonografijoje šventoji vaizduojama su tekiniu ir kalaviju - jos kankinimo simboliais ar su knyga ir palmės šakele rankose, kaip moksliškumo ir nekaltumo ženklu.

Šventoji Kristina  (07.24)
Šv. Kristina (minima liepos 24d. ) gyveno maždaug ketvirto amžiaus pabaigoje Italijoje. Dabar ji garbinama Bolcane, Italijoje. Šv.Kristinos legenda pasakoja apie išgyventas kančias ir stebuklingus reiškinius. Kristina buvo rūmų, kuriose gyveno garsi Bofenos šeima, valdytojo dukra. Jos tėvas buvo stabmeldys. Kristina buvo turtingų bajorų trokštama nuotaka, tačiau ji juos visus atstumdavo, nesutikdavo tekėti. Dėl to supykęs tėvas ją užrakino bokšte, kuriame buvo ir jo garbinami stabai. Kristina po angelo apsireiškimo tuos stabus sudaužė. Nuo tada tėvas ją ėmė persekioti, su ja buvo bandoma susidoroti, bet angelas sargas ją nuolat išgelbėdavo. Kristina mirė Tyro mieste, kuris kadaise stovėjo Bolcano ežero saloje. Vėliau tas mietas atsidūrė po vandeniu. Šv. Kristinos palaikai yra Palerme, Sicilijoje.

Šv.Liucija  (03 24, 12 13;)
Pasakojama, kad šv. Liucija (lot. „šviesa") savo maldomis išgydžiusi sergančią motiną. Motinai pasveikus, jos abi pardavė visą savo turtą ir išdalino vargšams. Dėl tokio poelgio supyko Liučijos sužadėtinis ir paskundė ją teismui, kuris nuteisė Liučiją sudeginti ant laužo. Šv. Liučija dabar yra krikščioniškas šviesos simbolis.

Šv.Marija  (07 06, 09 08, 09 12;)
Romos katalikai Mariją garbina bei dažnai vaizduoja savo bažnytiniame mene. Protestantai jai skiria palyginus mažai dėmesio, kadangi sąlyginai mažai buvo minima Biblijoje ir Apaštalų darbuose. Esama krikščionybei nepriskiriamų tikėjimų, kurie pripažįsta Mariją. Spėjama, kad jei Marija egzistavo, jos gimimo data galėjo būti apie 20 metų pr. m. e. Dėl Marijos kultų tebesama nesutarimų tarp krikščioniškų Bažnyčių ir judėjimų; tai viena iš ekumenizmo kliūčių. Per Švč. Mergelę Mariją yra meldžiamasi ir prašoma pagalbos, užtarimo. Tam specialiai sukurta malda - Sveika, Marija. Marijos garbei yra keletas religinių švenčių; jos vardu pavadinta šimtai bažnyčių, švenčiami atlaidai.
Lietuvoje garsiausi yra Didieji Žemaičių Kalvarijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai. Šventoji Marija Lietuvių liaudies skulptūroje užima ypatingą vietą. Marija Maloningoji vaizduojama su iš rankų spinduliuojančia šviesa - taurumo simbolis. Marija Mergelė vaizduojama pamynusi žaltį gundytoją - blogio simbolis. Skausmingoji, arba Sopulingoji, vaizduojama su skausmo simboliais - septyniais kalavijais. Pietos Marija, arba Skausmingoji vaizduojama laikanti nuo kryžiaus nuimtą Kristaus kūną - motinos meilės ir kančios simbolis.

Šv. Margarita  (10 16, 11 16, 12 30;)
Margarita buvo anglų karaliaus Edvardo duktė. Karaliui pabėgus nuo uzurpatoriaus Kanuto iš šalies, Margarita gimė Vengrijoje apie 1046 metus. Jos motina Agota buvo vengrų karaliaus Stepono, kuris vėliau taip pat buvo paskelbtas šventuoju, palikuonė. Dukra buvo jau sulaukusi devynerių, kai tėvui pavyko susigrąžinti sostą, tačiau neilgam. Netrukus vėl teko bėgti, šį kartą - į Škotiją. Čia būdama 24-erių Margarita ištekėjo už karaliaus Malkolmo III, su kuriuo susilaukė šešių berniukų ir dviejų mergaičių.
Romos mišiolas ją pristato kaip „motinos ir karalienės pavyzdį dėl jos gerumo ir išminties". Pasakojama, kad karalius nemokėjo skaityti ir labai gerbė išsilavinusią žmoną: bučiuodavo maldaknyges, kurias matė ją pamaldžiai skaitant. Kupina gailestingumo vargšams, našlaičiams, ligoniams, pati jiems pagelbėdavo ir Malkolmą III kvietė daryti tą patį. Sunkiai sirgdama gavo žinią apie vyro ir vyriausiojo sūnaus nužudymą Alnwicko mūšyje: sakė, jog aukoja šį skausmą kaip atsilyginimą už savo nuodėmes. Mirė Edinburge 1093m. lapkričio 16d.

Šv.Mykolas (05 05, 09 29;)
Arkangelas Mykolas (Michaelis).  „Mi- cha- El"  - „ Kas kaip Dievas „ arba „tas, kuris panašus į Dievą".
Pasak kai kurių teologų, arkangelas Mykolas yra pirmasis iš visų angelų, o  jo vardo reikšmė tiesiogiai siejama su Aukščiausiuoju. Manoma, kad šv. Mykolas saugo ir vaduoja tikinčiųjų sielas nuo piktųjų jėgų. Ikonografijoje vaizduojamas su sparnais ir trimitu rankose, arba laikantis žemės rutulį ir ietį, nes jis užkariauja pasaulį Kristui. Kovoja su Puikybės demonu. Globoja Bažnyčią. Jis taip pat - ligonių patepimo ir mirštančiųjų sargas. Tikima, jog Mykolas lydi mirusiųjų vėles į dangų bei gina jas nuo tamsos jėgų, todėl jam Rusijoje būdavo pašvenčiamos kapinių cerkvės. Šis arkangelas kovodamas su šėtonu nugali jį ir jo kariauną. Apreiškime Jonui rašoma, kad šv.Mykolas nugalėjo slibiną, kuris kėsinosi praryti kūdikį. Todėl kartais jis vaizduojamas kaip kovojantis su piktosiomis dvasiomis, su skydu ir kardu rankoje. Tikima, jog būtent jis paskelbs Paskutinio Teismo dieną.

Šv.Paulius  (01 15, 02 06, 06 26, 06 29, 10 19;)
Šventasis Paulius arba Povilas - tai didysis tautų apaštalas, Evangelijos skelbėjas, iš aktyvaus krikščionybės priešo Sauliaus atsivertęs ir įtikėjęs Jėzų. Ikonografijoje šv. Paulius vaizduojamas su knyga. Paulius - tikėjimo tiesų aiškintojas ir gynėjas. Kol jis tebealsavo grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius (plg. Apd 9, 1), tol tebuvo Saulius, kuris nuožmiai persekiojo pirmuosius krikščionis. Tačiau kai sykį jį iš dangaus apakino šviesa ir dieviška jėga pargriovė ant žemės, idant jo tamsybių neregimoji karūna subyrėtų į šipulius, nuo tada jis tapo Pauliumi (plg. Apd 13, 9), kuris dėl Jėzaus ir Jo Evangelijos pasiryžo visko netekti, kad paskui amžinybėje atrastų Tą, kuriam viskas priklauso.

Šv.Pijus (04 30, 05 05, 07 11, 08 21;)
Šventasis Pijus V buvo popiežius, kuris po protestantų divizijos reformavo Bažnyčią.  Propaguodamas patobulintus standartus, jis išleido naujus brevijorius ir naują mišių knygą. Šv. Pijus V išleido naują katekizmą, kad padėtų žmonėms geriau suprasti Bažnyčios mokymus. Taip pat jis patobulino Rožančių.
Šventasis Pijus X buvo popiežius, kuris ne tik suaugusiuosius skatino kuo dažniau priimti Šventąją Komuniją, bet leido tai daryti ir vaikams. Savo popiežiavimo metu Šv. Pijus X turėjo nešti didelę atsakomybės naštą, tačiau jis pasikliovė Dievu sakydamas: „Jo Galia yra neribota. Jo Išmintis yra neribota, ir jei aš prašau Jo patarimo, aš tikrai nebūsiu suklaidintas".

Šv.Rapolas (09 29;)
Arkangelas Rapolas (Rafaelis) -  Dievo medicina. Teologai jo išgydymo tarnystę sieja su dieviškojo  Gydytojo - Jėzaus veikla.  Yra žinomas iš Tobijo knygos,  jo vardo reikšmė - „Dievas gydo". Kaip ir kiti arkangelai tramdo piktąsias dvasias, ypač ligų sukėlėjas.
Rapolas yra keliautojų bei piligrimų gynėjas ir globotojas, todėl vaizduojamas su sparnais, keliautojo drabužiais ir sandalais. Paprastai jis turi kelionmaišį, piligrimo lazdą, gertuvę, rankose laiko apvalią dėžutę ar komuninę. Ikonose jį pamatysime rankose laikantį gydančių aliejų skrynutę ir teptuką.
Arkangelas Rapolas dėvi žalią apsiaustą, kurio spalva simbolizuoja gyvenimą ir sveikatą. Žalia spalva ikonografijoje - atsinaujinimo, atnaujinto gyvenimo spalva.
Rapolas yra gydytojų, keleivių, jaunimo, šeimų bei kunigų globėjas. Meilės, paguodos angelas, padėjėjas varge. Sutvirtinimo sakramento globėjas, nes yra Šv. Dvasios tarnas. Kovoja su paleistuvystės demonu.

Šv.Simonas (01 05, 04 19, 10 28;)
Simonas, vadinamas Kananiečiu arba Uoliuoju (Zelotu). Vieni šaltiniai teigia, kad, prieš savo atsivertimą, jis priklausęs zelotų sektai, tačiau, sekant labiau paplitusia nuomone, jis taip vadinamas dėl savo aistringo domėjimosi Žydų įstatymu, kuriuo jis pasižymėjo prieš tapdamas Kristaus mokiniu. Simonas buvo Jeruzalės vyskupas po Jokūbo Jaunesniojo; Aukso legendoje ir Romos brevijoriuje minima, kad Simonas nukeliavo į Mesopotamiją pas Judą Tadą, ir kartu su juo išvyko skelbti Evangelijos į Persiją, kur, anot legendos, ir buvo nužudyti.  Pagal vieną legendą, jis ir buvęs nužudytas kartu su Judu Tadu, pagal kitą - kad buvo pjūklu perpjautas per pusę.
Apie apaštalą Simoną žinome labai nedaug, dažniausiai jis vaizduojamas kartu su kitais mokiniais aplink Jėzų per Paskutinę vakarienę ir kituose epizoduose, kur visi apaštalai susirinkę kartu.
Šv. Simonas globoja visus, kurie pjausto medį, marmurą ir pan. Pagrindinis šio šventojo atributas - pjūklas, arba lenktas kardas, kuriuo, kaip manoma, jį nužudę pagonių šventikai.

Šv.Teodoras (04 01, 07 04, 11 09, 11 12;)

Šventųjų, turėjusių Teodoro vardą buvo keletas. Dažniausiai minimi šie:
Šv. Teodoras Kankinys (Theodore van der Eem, taip pat vadintas Dirk) - Pranciškonų ordino vienuolis, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 73 metų (apie 1573m.). XVI a. vykstant religiniams karams, 1572 m. Gorkumo mieste kalvinistų kariuomenės buvo suimti devyni pranciškonai vienuoliai, tarp kurių- Šv.Teodoras, vėliau pavadintas Kankiniu.
Šv. Teodoras Mopsvestietis (m. 428) buvo pavadintas "aiškintoju" dėl savo biblinės egzegezės darbų.
Šv. Teodoras Studietis (826 m.), daug kalbėjęs apie graikų švenčiamas liturgines šventes ir pasninkus.

 

Rodyklės internete

Kur kas daugiau informacijos galima rasti specializuotose interneto svetainėse, užsienio kalbomis pateikiančiose šventųjų globėjų sąrašus bei jų gyvenimo aprašymus.

Anglų kalba:
http://www.americancatholic.org/Features/Saints/byname.asp

http://www.catholic.org/saints/stindex.php

http://www.catholic-forum.com/saints/patron02.htm

Italų kalba:

http://www.santiebeati.it/index.html

Lenkų kalba:

http://www.opoka.org.pl/zycie_kosciola/swieci

Prancūzų kalba:

http://magnificat.ca/cal/fran/liste-sts.htm

Vokiečių kalba:

http://www.heiligenlexikon.de/Navigation/Biographien.htm
http://www.heilige.de/

 

© 2008-2012 Viskas krikštynoms