Tostai ir sveikinimai


Linkiu, kad geri ir gražūs būtų žmonės,
kuriuos tu sutiksi,
Kad visuomet būtų namai,
kuriuose Tavęs laukia,
Kad visuomet būtų rankos,
kurios nori tave apkabinti,
Kad būtų daug dienų,
dėl kurių norėtųsi gyventi!


Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
žaislai prasijuokia kartu su tėveliu.
Mažuti, stiebkis, auk didutis,
tavęs daug laukia nuostabių dienų.

Tegul Krikšto žvakutės liepsnelė niekada neužgęsta tavo širdyje.

Tegul apšviečia tavo kelią ir atsisipindi akyse!

 

(Autorė: Alma Užusienė)


Tegul tavo gyvenimas bus tiesus kaip
Aukštyn besistiebiantis medelis
Ir paprastas kaip vyturio giesmė.

Baltas krikšto balandis sparneliu pamojuos,

švelnia plunksnele Tau veidelį paglostys..

Nuo šiandien, mažyti, Tave Dievulis globos,

sunkiausią minutę padės, ašarėles nušluostys.

 

(Autorė: Alma Užusienė)

Suskambėjo Bažnyčios varpeliai

Laikas krikštyti vaikelį!!!

Maži angelėliai kviečia,

Tapt krikščionišku piliečiu.

 

(Autorė: Alma Užusienė)


Himnas meilei

Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės,
aš tebūčiau žvangantis varis ir
skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną,
Ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
Jei turėčiau visą tikėjimą,
kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės, - nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta,
kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir viską ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
(Šventas raštas. Iš I laiško Kor. 12,13)

Mieli krikšto tėveliai

Ši diena ypatinga,

Degant baltai žvakelei

Šiandien tapsiu turtingas.

 

Gausiu meilę Dievulio

Dovanų kalnelius,

Kunigėlio palaimą

Ir antrus tėvelius.

 

Į tikėjimo kelią

Vartelius man atversit

Ir mane pirmą kartą

Pas Dievulį nuvesit.

 

(Autorė: Alma Užusienė)


Krikšto tėveliams palinkėsim sėkmės,
Jie rūpintis krikšto vaikeliu turės,
Paguosti nelaimėj ar dalintis džiaugsmais,
Visad patarti, būt geriausiais draugais.


Linkiu, kad būtum žmogumi,
Kuris viską jaučia, supranta ir
siekia gėrio, grožio, tiesos.

Visi šiandieną susirinko

Tavęs pasveikinti, mažuti,

Bažnyčioj sukalbėt maldelę,

Uždegt ta proga po žvakutę...

 

Šią ypatingai gražią dieną

Baltu drabužiu pasipuošęs,

Palydimas krikšto tėvelių,

Tapti krikščioniu pasiruošęs...

 

Tegul vien laimė, meilė, gėris,

Tave telydi visados..

Krikšto žvakelės šildanti liepsnelė,

Te šviečia, neužgęsta niekados.

 

(Autorė: Alma Užusienė)


Būk tiesa, kad Tavimi tikėtų,
Būk geras(a), kad tave mylėtų.
Būk ugnim, kad per lietų,
Prie Tavęs sušilti galėtų...


Krikštatėviams

O kaip džiaugiuosi, kad pasirinkot Jūs mane,
Ir sutikote pakrikštyti tada
Kai Kalėdų šerkšnas spaudė širdį,
O krikšto žvakė ją sušildė.

Smagu bus augti ir juokauti,
Su tavimi dėde pabendrauti,
Tau teta laišką parašyti
O per atostogas pasimatyti.

Žinau, kad Jums gali būt sunku,
Bet padaryti nieko negaliu
Tėveliai šitaip pasirinko,
Bet mūsų nuomonės dėl to sutiko.


Apie vaikus

Jūsų vaikai nėra jūsų
Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros.
Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.
Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galite priglausti jų kūnus, bet ne sielas,
Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose,
kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti.
Jei galite, stenkitės būti į juos panašūs,
bet nesistenkite juos padaryti panašiais į save.
Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykštėj dienoj.
Jūs - lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
(Ištraukos iš knygos „Pranašas")


Laiškas mamai

Tėvo rankos mane neša
Šiandien į Bažnyčią krikštui,
Aš matau šviesos dėmelę
Ten aukštai virš kryžiaus.

Liečia kaktą vandenėlis
Gera, gera širdyje,
Vėl matau šviesos dėmelę
Aš pakėlęs akeles.

Apšvietė žvakutė širdį,
Šypsosi visi svečiai,
Aš liečiu rankutėm švelniai
Šviesą, kuri tūno ten aukštai.

Aš žinau, tikrai žinau,
Kad ten tu mane matai,
Ir linki man šiandien
Būt laimingam amžinai.

Tėvo rankos mane neša
Su žvakelės liepsnele,
O širdelėje man gera,
Nes mačiau, mamyt, tave.

© 2008-2012 Viskas krikštynoms